dudukas

dudùkas sm. (2), dūdukas GŠ586 1. Šr, Ml žr. 1 dudutis 1: Dudukas šaukia du du du Ig. Kiaules reikia išgyti pirmą kartą dar prieš duduko užkukavimą LTR. 2. žioplys, išvėpėlis: Kokie ten dudùkai ateina Kp. Sustoję ir snopso kaip dudùkai Kp.

◊ dudùką mùšti žaisti tokį žaidimą: Seniau mùšdavo dudùką Lnkv.